bobinis

1 bóbinis, -ė adj. (1) 1. boboms (moterims) tinkamas, skirtas: Čia mūsų bóbinis arklys (juo ir moterys pavažiuoja) Ds. Būta ežero – bóbinis (negilus, mažas, tik moterims maudytis) Ds. ^ Ant bóbinio kalno geležiniai jaučiai aria (avį kerpa) VoL450. 2. Ds panašus į bobą, kaip boba (moteris): Bóbinis vyras (kuris moterų darbus dirba ar jų klauso) Sln. 3. Ds tokios rūšies (apie kriaušes, žirnius): Bóbinę grūšią skink rytoj, labai krinta Alk.